- virkauti
- vìrkauti, -auja (-auna Kpč), -avo RŽ, NdŽ, KŽ, Vs, virkáuti, -áuja (-áuna), -ãvo; G121, J.Jabl, Š, P.Skar, KŽ žr. verkauti: 1. Ko jis vìrkauja? DŽ1. Kai kur graudžiai virkauja vaikutis ir čiūčiuoja liūliuoja motinos lopšinę M.Katil. Vai tu močiute, vai tu virkuonėle, vai tu virkavai dieną naktelę (d.) Knv. Rugeliai žaliavo, berneliai dainavo, berneliai dainavo, mergelės virkavo LTR(Ukm). Kas dienužę virkavau, savim jauna bodėjau BsO248. Katras pragėrė jauną mergelę, – eis keliu vìrkaudamas JD849. Vaikščiodama vìrkavo, vìrkaudama dūsavo, vainikėlio nerado (d.) Mrj. Motka virkãvo – upelė tekėjo (d.) Ad. Ar kęsi našlužę dūsaujančią, jos mažus vaikelius virkaujančius? FM. 2. Dzūkijoje, prieš išvažiuodama į jungtuves, jaunoji dar eidavo virkaudama atsisveikinti su rūtele – darželiu rš. Ažusėdo mūs Juziutė už stalo, besėdėdama, bedūsaudama virkáuna (rd.) Tvr. 3. intr. išduoti panašų garsą į verkimą: Kažkur toli armonika virkauja, skundžiasi J.Paukš. Miško tankmėje graudžiu balsu virkauja kažkoks paukštukas E.Miež. Viršum galvų, aukštoje padangėje, graudžiai virkavo išsiskirdamos gervės rš. Tik pelėdos vakarais skundžias, virkauja, vaitoja B.Sruog. Jis (vaikas su armonikėle) virkavo monotoniškai ir su kažkokiu tyliu įniršiu J.Mik. | prk.: Akmuo beržytėje – ir to krūtinėj plakė ir amžiais virkavo manos tautos širdis! rš. \ virkauti; pavirkauti; privirkauti; suvirkauti; užvirkauti
Dictionary of the Lithuanian Language.